Neurochirurgas bei mokslininkas Kevinas Tracey mano, jog ateityje sergantiems nebereikės vartoti jokių vaistų bei galvoti apie jų šalutinį poveikį, nes juos išgydyti galės mažyčiai aparatai implantuoti po oda.

Penkiasdešimt aštuonerių metų daktaras Tracey yra Feinstein Institute for Medical Research prezidentas ir šiai idėjai studijuoti jis paskyrė beveik du dešimtmečius. Pagrindinė jo domėjimosi sritis yra bioelektronikos medicina, kurioje bandoma panaudoti žmogaus nervų sistemos elektrinius signalus ląstelių elgesiui kontroliuoti.

Savo paskutiniame tyrime jis ir jo kolegos septyniolikai savo pacientų su reumatoidiniu artritu į kaklą implantavo bioelektroninius stimuliatorius. Reumatoidinis artritas priverčia imuninę sistemą „pulti“ sąnarių audinius, dėl to gali atsirasti uždegimai bei skausmingi patinimai. Bioelektroninis stimuliatorius periodiškai siunčia elektrinius impulsus stimuliuojamam nervui, kuris tada siunčia signalą imuninei sistemai, kad ši „nukenksmintų“ daleles, kurios sukelia uždegimą. Po 84 dienų 12 pacientų būklė ryškiai pagerėjo.

Tokius stimuliatorius galiausiai tikimasi pritaikyti ir kitų ligų gydymui. Ligų, kurias gali sukelti imuninės sistemos sutrikimai (pvz.: žarnyno uždegimui ir Krono ligai). Tokie prietaisai galėtų sumažinti medikamentų poreikį. Vien už vaistus nuo reumatoidinio artrito per metus yra išleidžiama apie 50 milijardų dolerių, sako Dr. Tracey. „Mes gyvename farmakocentrinėje kultūroje, kur viskas sukasi aplink vaistus, trilijonų dolerių vertės farmacijos industrijoje“, – sako jis. „Bet kai aš kalbu su pacientais… Jie daugiau nenori vartoti vaistų.“

Baigęs medicinos mokyklą Bostono universitete jis įstojo į neurochirurgo specialybę Kornelio universiteto medicinos kolegijoje. 1985 metais jis gydė kūdikį vardu Janice, kuris buvo stipriai nuplikytas verdančiu vandeniu. Nors po kurio laiko jau atrodė, jog mergaitė atsigauna, jos kūnas staiga patyrė šoką ir ji mirė. Dr. Tracey nusprendė ištirti tokią mergaitės kūno reakciją.

„Mes išsiaiškinome, jog šoką, dėl kurio mirė mergaitė, sukėlė jos imuninė sistema“, sako jis. „Kai mes suprantame kaip stipriai imuninė sistema gali pakenkti organizmui, kyla klausimas: Ar galime pasinaudoti nervų sistema, kad „išjungtume“ šį neigiamą poveikį?“. Šis klausimas paskatino jį neurochirurgijos tyrimus susieti su imunologija.

Dr. Tracey mano, jog tokie įrenginiai galėtų labai paplisti 10 metų bėgyje, bioelektronikos medicinos srityje. Tačiau jis supranta, jog yra nemažai kliūčių tam tikslui pasiekti. “Viskas yra pavojinga, jeigu neįrodyta atvirkščiai”, – sako jis.

Nervų stimuliacija taip pat galėtų būti panaudojama paralyžiui ir galbūt net vėžiui gydyti. Praeitais metais Feinstein Institutas įdarbino inžinierių Chad Bouton, kuris padėjo išrasti bioelektroninę mikroschemą paralyžiui gydyti. Atliekant tyrimą, šiais metais paskelbtą žurnale “Nature”, pacientui, kuriam buvo diagnozuota kvadriplegija (ligos ar traumos sukeltas galūnių ir liemens visiškas arba dalinis paralyžius), į smegenis implantavus tokią mikroschemą, jis galėjo pajudinti savo ranką ir netgi pirštus.

Žvelgiant tolyn į ateitį K. Tracey prognozuoja, jog atsiras tokie įrenginiai, kurių net nereikės implantuoti, kad stimuliuotų nervines ląsteles. Elektriniai signalai galėtų būtų perduodami specialiu įrenginiu, kuris būtų kontroliuojamas išmaniuoju telefonu arba planšetiniu kompiuteriu, nors tam tikslui pasiekti reikės išspręsti ne vieną saugumo klausimą. Galiausiai K. Tracey tikisi, jog didžiajai daliai pacientų daugiau nebereikės vartoti vaistų.