Su kiekvienais metais vis labiau madinga sveikai gyventi, skaičiuoti kalorijas, stebėti fizinį aktyvumą, lankyti sporto klubus bei pasitelkti asmeninį trenerį. Šiam procesui padeda ir jį skatina didelė gausa gamintojų, siūlančių įvairiausius mobilius „dalykėlius“ (fitness trackers). Pagal Gartner atliktą tyrimą 2015 metais parduota 68,1 mln. fitneso trekerių, o 2016 metais jų skaičius išaugs iki 91,3 mln. Daugelis gamintojų siūlo ne tik turėti asmeninę sukauptų savo sveikatos duomenų paskyrą, tačiau šiuos duomenis kaupia centralizuotai, kur juos gali peržiūrėti ir įvertinti gydytojai ir tai tampa nauja problema – ką gydytojams daryti su šiais duomenimis?

Telemedicinos sritis vystosi dėl aktyvios informacinių ir mobilaus ryšio technologijų plėtros. Jeigu prieš dvidešimt metų telemedicina buvo gydytojo konsultacija telefonu, tai dabar chirurgas gali atlikti operaciją būdamas už šimtų kilometrų nuo paciento. Todėl stipriai keičiasi ir įvairūs nešiojamieji prietaisai. Pirmąjį nešiojamą širdies ritmo monitorių kompanija Polar išleido 1977 metais, o per 40 metų atsirado gausybė apyrankių ir kitokių nešiojamų įtaisų, kurie skaičiuoja ne tik pulsą ir žingsnius, bet ir atstumą, aukštį, greitį, kalorijas, miego ritmą bei daug kitų sveikatos rodiklių fizinio aktyvumo ir ramybės metu. Į mobilius prietaisus dažnai įmontuojami medicinoje naudojami sensoriai, kurie suteikia galimybę stebėti žmogaus kvėpavimą, kraujo spaudimą, elektrokardiogramą, deguonies, anglies dvideginio ir gliukozės kiekį kraujyje, taip pat streso lygį ir net galvos smegenų aktyvumą.

Dažniausiai žmogus sukauptų savo sveikatos duomenų nepanaudoja efektyviai, taip pat neturi laiko stebėti šių skaičių dinamikos, o tik pasižiūri gražius grafikus bei lenteles. Todėl daugiau kaip pusė nusipirkusių fitneso trekerius anksčiau ar vėliau juos nustoja naudoti.

Siekiant neperkrauti naudotojų informacija, mobilių „dalykėlių“ gamintojai stengiasi sukurti automatizuotas fizinio aktyvumo analizės priemones, kurios atlieka netgi asmeninio trenerio ir palaikymo grupės funkcijas, sako jums komplimentus, kai pasiekiate užsibrėžtus tikslus arba sveikai maitinatės, analizuoja įpročius bei siūlo naujus fizinio aktyvumo tikslus.

Siekiant efektyviai panaudoti sukauptus sveikatos duomenis, kuriamos globalios analitinės sistemos, kurios skirtos dėsningumų paieškai bei mokslinių tyrimų atlikimui ligų diagnostikos ir stebėjimo srityse. Tokių sistemų pavyzdžiais galėtų būti Michael J. Fox fondas, kuris kartu su Intel 2014 metais pradėjo Parkinsono ligos tyrimus, panaudojant mobiliais prietaisais surinktus duomenis apie žmogaus judėjimą, drebulį ir miegą, taip pat 2015 metų kovo mėnesį Apple pristatyta medicininė analitinė sistema ResearchKit, kuri naudojant mobilius prietaisus padės ištirti diabetą, astmą, širdies ir kraujagyslių ligas.

Nepaisant šių pastangų, gydytojai vis dar nejaučia įkvėpimo naudotis mobilių prietaisų sukurtomis galimybėmis, dėl didelio duomenų kiekio ir mobiliais prietaisais surinktų duomenų patikimumuo trūkumo. Kita vertus didžioji dalis kaupiamų fizinio aktyvumo duomenų nėra labai informatyvūs ligų diagnostikos ir gydymo srityje. Taip pat labai mažai mobilių „dalykėlių“ gali pagal savo standartus lygintis su profesionalia medicinos technika. Tačiau mobilių prietaisų gamintojai to neslepia ir nesiekia apgauti pirkėjų – JAV maisto ir vaistų administracija (FDA) fitneso trekerius priskiria „įtaisams orientuotiems į sveikatą“.

Todėl pastaruoju metu vis labiau dominuoja nuomonė, kad fitneso trekerius, kurie matuoja viską iš karto, vertėtų keisti siauros specializacijos mobiliais prietaisais, atitinkančiais aukštus medicinos standartus ir skirtus konkrečiai sveikatos problemai. Greičiausiai dėl šios priežasties atsirado nauja koncepcija – „medicinos prietaisų internetas“ (Internet of Medical Things – IoMT). Tokių prietaisų pavyzdžiais galėtų būti mobilus gliukometras, skirtas asmeniniam pacientų naudojimu ir skaitmeninis oftalmoskopas, sukurtas profesionaliam gydytojų darbui.

KcKinsey&Company atlikto tyrimo rezultatai leidžia tikėtis teigiamos mobilių prietaisų panaudojimo perspektyvos medicinoje, kadangi prognozuojamas ekonominis efektas sveikatos priežiūros ir ligų kontrolės srityje dėl šių prietaisų plėtros per artimiausius 10 metų. Plėtra gali viršyti trilijoną dolerių. Belieka tikėtis, kad išmanūs mobilūs „dalykėliai“ jau greitu metu taps kasdienybe tiek medikų darbe, tiek pacientų gyvenime ir sveikatos priežiūra taps labiau personalizuota ir prieinama, o svarbiausia tapsime sveikesni.